Ginekologiniuose tyrimuose dažnai aptinkami įvairūs dariniai, tokie kaip miomos, cistos ir polipai. Šie ginekologiniai dariniai skiriasi savo pobūdžiu, kilme ir simptomais.
Miomos yra gerybinės gimdos raumenų ataugos, cistos yra skystos, maišelio formos struktūros kiaušidėse arba kiaušintakiuose, o polipai yra nedidelės išaugos gimdos gleivinėje. Kartais supratimas apie šių darinių skirtumus kelia klausimų net ir toms moterims, kurios yra susidūrusios su panašaus pobūdžio problemomis, todėl „Biofirst“ akušerė-ginekologė Rasa Kučinskaitė plačiau papasakos apie pagrindinius skirtumus tarp miomų, cistų ir polipų, taip pat atskleis, kaip jie gali paveikti moters sveikatą.
Kokie yra jaučiami simptomai, kai gimdoje ar kiaušidėse/kiaušintakiuose yra įvairių darinių?
Simptomai jaučiami ne visada. Daugelis gimdoje ar kiaušidėse esančių darinių yra besimptomiai arba neišsiskiria savo specifiškumu, dėl ko būtų galima įtarti vieną ar kitą ginekologinį darinį.
Visgi atsiradus miomoms (atsiranda trečdaliui moterų) galimas kraujavimas iš lytinių organų, būdingos gausios, ilgos mėnesinės, pilvo skausmai/maudimas. Dėl gretimų organų spaudimo gali atsirasti šlapinimosi ar tuštinimosi problemų.
Funkcinės kiaušidžių cistos dažniausiai būna besimptomės. Jei kiaušidžių cista didelė, moterį gali varginti sunkiai nusakomas maudimas, sunkumas pilvo apačioje. Plyšus cistai gali pasireikšti labai stiprus pilvo skausmas. Taip pat esant cistoms, gali sutrikti mėnesinių ciklas, t.y pailgėti tarpai tarp mėnesinių, atsirasti smarkus kraujavimas iš genitalijų mėnesinių ar ne mėnesinių metu.
Polipai, kaip ir cistos, dažnai būna besimptomiai, ypač menopauzės laikotarpiu. Reprodukciniame amžiuje polipai gali lemti gausias mėnesines, kraujavimą ar „tepimą“ kraujingomis ar kraujingai vandeningomis išskyromis iš gimdos, o tarp mėnesinių gali pasitaikyti varginantys kraujingi tepliojimai prieš ar po mėnesinių.
Kuo skiriasi polipai, miomos ir cistos?
Pirmiausiai, reikia atsiminti, kad dažniausiai, kai kalbame apie ginekologinės kilmės polipus ar miomas, tuomet kalbame apie gimdos darinius, jeigu omenyje turime cistas, tuomet reikia atsiminti, kad jos formuojasi kiaušidėse, kiaušintakiuose, bet ne gimdoje.
Taigi, toliau analizuojant skirtumus, - mioma nuo polipo skiriasi savo struktūra ir augimo vieta. Iš esmės, tai mioma yra gerybinis gimdos raumens auglys, gerai ribotas gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio.
Gimdos polipas – lokalus gimdos (vidinio sluoksnio) gleivinės audinio sustorėjusi išauga, įsiterpianti į gimdos ertmę, o kiaušidžių cista – ertminis kiaušidės darinys, pripildytas skysčiu, kuriame gali būti audinio arba ląstelių. Kiaušidžių cistos gali būti funkcinės (jos atsiranda ir išnyksta dažniausiai savaime priklausomai nuo mėnesinių ciklo fazės), gerybinės ir piktybinės.
Pagrindinis polipų, miomų, cistų diagnostinkos metodas – kokybiškai atliktas ultragarsinis tyrimas.
Kuris iš šių ginekologinių darinių yra pavojingiausias?
Besimptomiai ir nepiktybiniai šie dariniai nėra pavojingi. Pavojus atsiranda dėl jų sukeliamų simptomų ar komplikacijų, pavyzdžiui: gausios mėnesinės dėl gimdos miomų ar polipų, dėl ko gali atsirasti anemija, inkstų vandenė ir pielonefritas dėl miomos užspausto šlapimtakio, stiprus pilvo skausmas su šoku dėl kiaušidės cistos plyšimo ir kt.
Dėl kokių priežasčių atsiranda šie dariniai? Ar tam turi įtakos genetika?
Gimdos miomos formuojasi vaisingo amžiaus moterims ir diagnozuojama trečdaliui moterų, vyresnių nei 35 metų. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos miomų atsiradimui:
- paveldėjimas (dažniau būna seserims);
- nutukimas;
- rasė (juodaodėms susiformuoja 3-9 kartus dažniau nei baltaodėms);
- gimdymų skaičius (dažniau būna negimdžiusioms ir lytiškai neaktyvioms moterims).
Tikslios priežastys, lemiančios miomų atsiradimą ir augimą, nėra visiškai aiškios. Visgi gimdos raumeninis sluoksnis transformuojasi į miomą dėl genetinių pokyčių (mutacijų) ir įvairių lytinių hormonų bei augimo faktorių įtakos. Taigi kuo didesnė mioma, tuo didesnių genetinių pokyčių turi jų ląstelės.
Kiaušidžių cistų atsiradimo priežastys irgi nėra visiškai aiškios, tačiau funkcinės kiaušidžių cistos atsiranda dėl lytinių hormonų disfunkcijos, kuomet neįvykus ovuliacijai, susiformuoja folikulinė cista. Kai po ovuliacijos folikulo ertmė prisipildo ląstelių ir skysčio, susiformuoja cista, kuri šioje ciklo fazėje susiformavusi vadinasi geltonkūnio cista. Nepiktybinės kiaušidžių cistos susiformuoja dėl sutrikusios ląstelių diferenciacijos organų formavimosi metu.
Gimdos gleivinės polipų atsiradimo priežastis taip pat nėra aiški, tačiau yra didesnė tikimybė, kad moteriai atsiras mioma ar kiaušidžių cistų, jei giminės moterims yra buvę tokių darinių. Deja, kol kas tikslių įrodymų apie tai nėra.
Ar visada reikia šiuos darinius šalinti?
Ne, ne visada gimdos ar kiaušidžių dariniai yra šalinami. Miomų gydymo taktika ir operacijos apimtis priklauso nuo moters amžiaus, nusiskundimų, mėnesinių ciklo sutrikimo ir nukraujavimo laipsnio, miomų dydžio ir lokalizacijos, poreikio išsaugoti mėnesines ir vaisingumą, gretutinių ligų.
Nedidelių ir besimptomių miomų gydyti nereikia, moteris yra stebima. Kiaušidžių cistos vaisingo amžiaus moterims dažniausiai išnyksta savaime per 2-3 mėn. arba skiriant gydymą hormoniniais preparatais, todėl funkcines cistas operuoti tenka retai. Cistų operacijos apimtis priklauso nuo amžiaus, reprodukcinės funkcijos saugojimo poreikio ir cistos pobūdžio. Jei yra bent menkiausias spėjimas, kad kiaušidės darinys piktybinis, būtina operacijos metu nedelsiant morfologiškai jį ištirti. Polipai apie 50 proc. gali savaime išnykti ir vėl atsirasti, todėl jie šalinami ne visada, o pagal individualią situaciją.
Ar turint (polipą, miomą ar cistą) sumažėja tikimybė pastoti?
Endometrioidinės cistos (dažniausiai kartu su jomis būna ir sąaugos ant kiaušintakių, kurios, kaip “voratinkliai” blokuoja kiaušintakių praeinamumą) ir kartais dideli polipai yra vieni iš nevaisingumo priežasčių, tačiau miomos retais atvejais gali būti nevaisingumo ir vaisiaus neišnešiojimo priežastis. Visos komplikacijos nėštumo metu dažniausiai pasitaiko, esant intramuralinei (gimdos raumenyje) ar didesnei nei 3 cm submukozinei (įsiterpusiai į gimdos ertmę) miomai. Dėl didelių ar dauginių miomų dažniau būna persileidimo ar priešlaikinio gimdymo (15-20 proc.) atvejų. Kita pasitaikanti problema– pogimdyminis kraujavimas dėl pritvirtinusios placentos ties miomos mazgu.
Ar šie dariniai turi įtakos vėžio atsiradimui? Ar dažnai jie būna „piktybiniai“
Miomos nesupiktybėja, tačiau yra labai sunku atskirti miomą nuo piktybinio gimdos raumens naviko – sarkomos. Viena didelė, greitai auganti mioma leidžia įtarti piktybiškumą, tačiau tik pooperacinis miomos ar net visos gimdos histologinis tyrimas leidžia tiksliai diferencijuoti miomą nuo sarkomos. Gimdos sarkoma – retas navikas, tarp visų piktybinių gimdos navikų nustatoma 1-5 proc. atvejų.
Kiaušidžių vėžio tikimybė didesnė, kai cistai būdingi šie požymiai:
- susiformuoja iki lytinio brendimo, paauglystėje ar po menopauzės;
- yra didesnė nei 5 cm;
- cistai būdingas tam tikras echoskopinis vaizdas: yra daugiakamerinė, su išaugomis ir (arba) standaus audinio intarpais, yra abiejose kiaušidėse;
- neišnyksta ilgiau kaip per 3-4 mėn.;
- pilvo ertmėje yra ascito (kai organizmo pilvo ertmėje kaupiasi skysčių);
- padaugėję Ca125 (kiaušidžių vėžio žymuo) kraujo serume.
Jei cista yra mažesnė nei 5 cm, vienpusė, vienkamerinė be kietų audinio intarpų ar spenelinių išaugų, supiktybėjimo tikimybė mažesnė nei 1 proc., apie 50 proc. tokių cistų išnyksta savaime per 3 mėn. Kai supiktybėjimo rizika didesnė, gydoma chirurgiškai.
Polipų supiktybėjimo rizika siekia apie 3-5 proc.
Kas kiek laiko rekomenduojama lankytis pas ginekologą?
Kiekvienu atveju stebėjimo taktika yra individuali. Moterys, turinčios gimdos miomą, stebimos kas 6 mėn. Nepiktybinės, funkcinės kiaušidžių cistos stebimos kas 3-6 mėn. Esant gimdos polipams gali būti rekomenduojama apsilankyti pas ginekologą iš karto po mėnesinių arba po 3-4 mėn.
Gydytojų akušerių-ginekologių sąrašą rasite čia.
