Viktoriją gerai vertino darbovietėje, ji gaudavo atsakingų užduočių, ilgiau užtrukdavo darbe – nenorėjo nuvilti viršininkų. Vis daugiau ką nuveikti atsirasdavo ir namie, senstantys tėvai taip pat pradėjo reikalauti daugiau dėmesio, reikšti pretenzijas.
Viktorija pastebėjo, kad maždaug prieš dvejus metus jos būsena pradėjo keistis. Darbas darėsi atgrasus, kone kiekviena nauja užduotis kėlė stresą. Darbe visas emocijas laikė savyje, tačiau, grįžusi namo, vis dažniau prapliupdavo ašaromis, aprėkdavo artimuosius.
Savijauta dar pablogėjo, kai sutriko miegas. Jeigu ir gerai išsimiegodavo, iš pat ryto jautėsi pavargusi. Jėgų neatgaudavo ir po savaitgalių.
Viktorija sakė esanti dėkinga draugei, paskatinusiai ją nueiti pas gydytoją, iš kurio išgirdo – „nervinis išsekimas“. Po specialistų rekomendacijų ir pačios pastangų moteris sakė vėl atgavusi gyvenimo džiaugsmą. Ir svarbiausia - suvokusi, kad buvo pamiršusi save ir gyvenusi dėl kitų.
Darbo ir poilsio režimo stoka
Specialistai pastebi, kad nervinį išsekimą gali sukelti ne tik nuolatinė įtampa ar stresas, bet ir be tinkamo režimo dirbamas fizinis ar protinis darbas.
Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna sako, jog nervinis išsekimas neatsiranda staiga, o kaupiasi palaipsniui, ir šie negalavimai pirmiausia pasireiškia dėl netvarkingos gyvensenos.
„Kada žmogus įsivaizduoja, kad gali dirbti be poilsio, be atostogų, be saiko vartoti stimuliatorius – alkoholį, kavą, dirbti daugiau nei 8 valandas, tuomet prasideda problemos: miego sutrikimai, nuovargis, verksmingumas, pesimistinės nuotaikos“, – pastebėjo psichiatras psichoterapeutas.
Nervinį išsekimą paskatina stresai, nemalonūs išgyvenimai, konfliktai. Visą tai įveikti kur kas sunkiau, kai žmogus nesilaiko darbo ir poilsio režimo, būna išsekęs.
„Sovietinė valdžia žmonėms liepė dirbti 8 valandos ne todėl, kad juos mylėjo ir tausojo. Ir tada buvo aišku, kad viršvalandžiai - neproduktyvūs. Maža to, padirbėjus daugiau nei 8 val., kitą dieną gali tekti taisyti klaidas“, – nepersitempti darbe kvietė R.Alekna.
Nesuvokia savo būsenos
Dažnai žmonės net nesuvokia būsenos, susijusios su jų psichika, ir neieško specialistų pagalbos. Į medikus dažniau žmonės kreipiasi, kai jiems skauda fizinį kūną ir jaučia aiškius simptomus.
Šeimos gydytojai pastebi, jog vis dažniau sulaukia pacientų, kurie skundžiasi nugaros, galvos, pilvo skausmais. Tačiau, apžiūrėję juos, gydytojai dažnai organinių pakitimų neranda ir pataria ieškoti psichologinių skausmo priežasčių. Bet į psichologines negalavimų priežastis neretai žmonės tik numoja ranka.
Apie prastas pasekmes nepagalvoja ir tie žmonės, kurie suvokia savo būsenos priežastį, tačiau, sukaupę valią, daug dirba ir mano, kad pailsės išėję į užtarnautą poilsį.
„Reikia suvokti, kad išsekimas, nuovargis – tik tarpinis variantas. Toliau seka depresija, infarktas, insultas, savižudybė, išprotėjimas...“ – sakė R.Alekna.
Tačiau jeigu žmogus laiku apsilanko pas gydytoją ir laikosi jo rekomendacijų – nepersidirba, laiku eina miegoti, randa sau malonių pomėgių ir pan. – nuovargis ir išsekimas praeina ir be vaistų.
Liguistų potraukių pinklės
Psichiatras psichoterapeutas R.Alekna tvirtino, kad su išsekusiais, nuovargio kamuojamais pacientais susiduria kasdien. Anot gydytojo, apie tokių problemų turinčių žmonių gausumą liudija ir skelbiama statistika priklausomybes nuo žalingų potraukių.
Pervargusiems žmonėms atrodo, kad jiems atsipalaiduoti padeda svaigalai, azartiniai žaidimai, „šopingai“. Tačiau tai – tik laikinas ir apgaulingas atsipalaidavimas, kuris tik pagilina žmogaus negalavimus, dar blogiau – suformuoja liguistus potraukius.
R.Alekna atkreipė dėmesį, jog požiūrį į darbą, poilsį suformuoja šeimos pasaulėžiūra, auklėjimas. „Mūsų pacientai prisimena, kaip tėvai juos vaikystėje ragino nedykinėti prie knygų, o dirbti. Todėl dabar ir turime tokią visuomenę, kuri tik dirba, dirba, o dažnas pilietis nelabai ir supranta, dėl ko tą daro“, – prasto auklėjimo pasekmes įžvelgia psichoterapeutas.
Sveika gyvensena – sveikatos pagrindas
Sveikos gyvensenos propaguotojai sako, jog priemonių, kaip išvengti išsekimo, įtampos, stresų, yra daug. Mankšta, dažnas buvimas gamtoje, lengvas sportas, malonūs pomėgiai, pokalbiai su bendraminčiais, geros mintys ir šypsena veide – visa tai labai padeda pailsėti nuo protinio darbo, išvengti rutinos. Gerai savijautai svarbus ir sveikas, visavertis bei subalansuotas maistas.
Pavargusiems ir išsekusiems žmonėms specialistai pataria atkreipti dėmesį ir į kvėpavimą. Neretai dėl paviršinio kvėpavimo žmogaus organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi, dėl to jaučiamas nuovargis, stokojama energijos. Žolininkai pataria neužmiršti žolelių arbatų. Nuotaiką pagerina raudonasis dobilas, pipirmėtė, o jeigu žmogaus kraujo spaudimas žemas, tinka mūsų universali vaistažolė – jonažolė. Įtampą padeda pašalinti ir vaistinė verbena bei kt. vaistažolės.
