Šeimos gydytojai pastebi, kad į juos kreipiasi vis daugiau žmonių, kurie skundžiasi galvos ar skrandžio skausmais. Tačiau nuodugniai ištyrus neįmanoma rasti jokių skausmo priežasčių. Tuomet belieka nuoširdžiai pasikalbėti ir išsiaiškinti, ar pacientas ne per daug dirba.
„Tada ir paaiškėja, kad darbo krūvis yra milžiniškas, darbo sąlygos kenksmingos, trūksta miego ir darbo užmokestis netenkina“, – pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų šeimos gydytoja Lina Vencevičienė.
Tačiau į pasiūlymus pailsėti pacientai dažnai reaguoja priešiškai – mažai kam patinka išgirsti, kad problema yra visų pirma psichologinė.
„Tiesiog atsako, kad negali sau leisti atostogauti ir reikalauja vaistų nuo skausmo. Tačiau tai tėra simptomų slopinimas, o ne priežasties šalinimas“, – tikino L.Vencevičienė.
Ji teigė, kad pastaraisiais metais tokių pacientų skaičius labai išaugo. Dažniausiai pervargsta 30–50 metų žmonės. Pasitaiko ir vienas kitas studentas, per sesiją nesusidorojantis su krūviu.
„Paprastai daugiau pervargusių žmonių būna žiemą, kai trūksta šviesos ir šilumos. Bet jau kelerius metus iš eilės metų sezonas neturi daug įtakos“, – sakė L.Vencevičienė.
Psichiatrai nebegąsdina
Išgirdę iš šeimos gydytojo apie pervargimą, pacientai į diagnozę tiesiog numoja ranka. Esą nuovargis nėra liga. Tačiau kai net išsimiegojus savijauta nepagerėja, imama ieškoti kitų pasiteisinimų. Tam puikiai tinka šiuo metu itin madingas nervinis išsekimas.
„Nervinis išsekimas nėra liga. Tai viso labo simptomų grupė, kuri nurodo rimtesnes priežastis. Tačiau tai skamba gražiai ir suprantamai. Todėl šis terminas šiuo metu karaliauja“, – teigė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Psichiatrijos skyriaus vedėjas Ramūnas Aranauskas.
Anot jo, nemažai žmonių nervinį išsekimą nusistato patys. Tam jie pasitelkia informaciją ir net specialius testus, randamus internete. Tačiau gydytojų nuomonė paprastai būna kitokia.
„Į mane kreipiasi nemažai žmonių, kurie tikina, kad jiems nervinis išsekimas. Tačiau visada randu kitą priežastį. Ilgalaikį nuovargį sukelti gali stresas, depresija, cukrinis diabetas ar skydliaukės sutrikimai. Pritaikius tinkamą gydymą ir nuovargio nebelieka“, – sakė R.Aranauskas. Jis džiaugėsi, kad lietuviai po truputį psichiatrų nebebijo.
„Ateina ir pasako – gydytojau, man kažkas negerai, reikia pasitarti. Tačiau ne visada su mano diagnoze sutinka“, – sakė R.Aranauskas.
Kalčiausias – stresas
Specialistai teigia, kad žmonės nepakankamai įvertina streso galią. O šis gali sukelti rimtų problemų.
Tiesa, būtina atskirti stresą, kurį žmogus patiria staiga, pavyzdžiui, mirus artimajam, nuo ilgalaikio streso. Pastarojo priežastimis dažnai ir tampa nemėgstamas darbas.
„Jeigu vaikiną, kuriam patinka tyloje skaityti knygas, priversime organizuoti renginį, jam bus didžiulis ilgalaikis stresas. Toks pat stresas ištiks sceną mylinčią ir dėmesį mėgstančią merginą, kurią nukišime į bibliotekos archyvą“, – tikino R.Aranauskas. Stresas pavojingas tuo, kad gali pažadinti genuose snaudžiančias ligas, tokias kaip depresiją.
„Depresiją kai kurie žmonės paveldi. Tačiau ji neiškart pasireiškia. Žmogus gali ilgai ir laimingai gyventi, kol stresas depresiją išlaisvins“, – perspėjo gydytojas.
